atitaisyti

atitaisýti tr. 1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitaĩso tos drenos Bsg. Atitaĩso Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd. | refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitaĩsė – i parvažiavo namo Mšk. 2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ¹. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr. | refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitaĩsė, kai pasus ėmė Slm. 3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub. ^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).

atitaĩsomai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt. | refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitaĩsė Adm. ║ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.

4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitaĩsoma, kojos skausta Vdk. Niekas neatataĩso jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitaĩsė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575. | Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš. | refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitaĩsė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitaĩsė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitaĩsė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitaĩso Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitaĩsė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitaĩsė žemė Srv. I tuoj pienas atsitaĩsė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv. ║ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt [p]Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2. ^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll). | refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitaĩsė Nm. 5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitaĩsęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitaĩsė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitaĩsė Rdn. ║ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitaĩsė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitaĩsė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisìs akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitaĩsė, nebe teip skauda Rm. Atsitaĩso inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitaĩsos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitaĩsė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstaĩso Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitaĩso Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs. | prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš. ║ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitaĩsęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm. | refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš. 6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml. ║ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitaĩsė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstaĩsė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisìs Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv. 7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitaĩsė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr. ║ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitaĩsė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitaĩsė Dv. Dabar jau atsitaĩsė plaukai Rėnytės Kp. 8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitaĩsė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atataĩso karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitaĩso karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps. ║ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps. 9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atataĩsė butelį Ob. ║ atverti, atidaryti: Vartus atitaĩso valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitaĩso tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž. ║ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn. ║ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč. ║ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm. ×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29. ×11. (sl.) paleisti: Attaĩsai tu mane Lz. ║ atleisti, pavaryti: Ponas attaĩsė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz. ×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attaĩsė LzŽ. 13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds. \ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti